Paskutiniu metu infrastruktūra iš vyriausybių planų ir viešųjų pirkimų dokumentų sugrįžo į investuotojų žodyną. Kelių, mokyklų ar energijos tinklų statybos nebėra tik valstybės rūpestis ir vis dažniau matoma kaip stabili, patrauklią grąžą generuojanti investavimo kryptis.
Pasak tarptautinės „McKinsey & Company“ ataskaitos The Infrastructure Moment (2024), pasaulinės infrastruktūros investicijos kasmet siekia apie 3,8 trilijono JAV dolerių, tačiau iki 2040 m. reikės dar 15 trilijonų papildomų investicijų, kad ekonomikos galėtų augti ir būtų atnaujinta visuomeninė infrastruktūra – nuo švietimo ir sveikatos įstaigų iki transporto ir saugumo objektų. Šį trūkumą vis dažniau padengia privatus kapitalas – pensijų fondai, investiciniai fondai, šeimos biurai ir individualūs investuotojai.
Vertinama, kad Lietuvoje iki 2030 m. į infrastruktūrą reikėtų investuoti iki 62 milijardų eurų. Realios valstybės galimybės leidžia finansuoti tik ketvirtį poreikio, 18 milijardų Eur. Likę 44 milijardai – atsiverianti galimybė privatiems investuotojams.
„Lietuvoje privataus ir viešojo sektorių partnerystės iki šiol buvo sunkiai pasiekiamos investuotojams, kurie nori tiesiog investuoti ir nesukti galvos dėl visų kitų proceso etapų nuo pasiruošimo konkursui iki jo įgyvendinimo. Infrastruktūros fondai šią alternatyvią turto klasę daro prienamesne ieškantiems kaip diversifikuoti savo portfelį, įtraukiant į jį mažesnio rizikingumo investicijas sako Benas Poderis, „Nter Asset Management“ partneris.
Didesnis atsparumas rinkos svyravimams, stabili paklausa ir pastovus pinigų srautas.
Pandemijos, geopolitiniai konfliktai ir infliacijos laikotarpiai paskatino investuotojus ieškoti mažiau nuo rinkų svyravimų priklausomų turto klasių. Didžiųjų fondų portfeliuose infrastruktūros dalis per dešimtmetį jau išaugo nuo 3 proc. iki 11 proc. „Preqin“ duomenimis, 2023–2024 m. daugiau nei 60 proc. pasaulio šeimos biurų planavo padidinti infrastruktūros dalį savo portfeliuose, o 64 proc. tikėjosi ją išauginti 25–50 proc. per artimiausius dvejus metus.
„Infrastruktūra, mano akimis, veikia kaip tam tikras amortizatorius investicijų portfelyje. Net ir mažiau stabiliais laikotarpiais valstybė toliau investuoja į švietimą, sveikatą ar viešąjį saugumą, todėl PPP modeliu sukurta infrastruktūra generuoja pastovius pinigų srautus, nepriklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Papildomą stabilumą suteikia tai, kad paslaugų dalies mokėjimai dažnai indeksuojami pagal infliacijos rodiklius,“ – sako Benas Poderis, „Nter Asset Management“ partneris.
Kokie projektai pritraukia kapitalą
Pagal tarptautinę praktiką (Europos Komisijos, Pasaulio banko bei Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos taikomą klasifikaciją), infrastruktūros projektai paprastai skirstomi į kelias pagrindines grupes:
- Ekonominė infrastruktūra – transportas, energetika, komunalinės paslaugos (vandentvarka, atliekų tvarkymas) ir ryšių tinklai.
- Socialinė infrastruktūra – švietimas, sveikatos apsauga, kultūra, viešasis saugumas.
- Skaitmeninė infrastruktūra – duomenų centrai, telekomunikacijų tinklai, dirbtinio intelekto ir debesijos resursai.
Kiekvienas tipas pasižymi skirtingu rizikos profiliu. Socialinės infrastruktūros projektai dažniausiai pasižymi ilgesnio laikotarpio, valstybės įsipareigojimais grįstais kontraktais (10–25 metų) ir fiksuotu paslaugų apmokėjimu, todėl jų grąža artimesnė fiksuotoms pajamoms nei akcijoms.„Nter“ valdomuose fonduose infrastruktūros projektai suteikia galimybę investuotojams dalyvauti reikšminguose valstybės vystymo projektuose, siekiant tikslinės 12–16 %* grąžos ir aiškaus socialinio poveikio.
Vis dėl to, Benas Poderis pažymi, kad finansinė nauda yra tik dalis to, kas daro investicijas į infrastruktūrą patraukliomis: „Daugelis investuotojų kartu yra ir pilietiški žmonės, kuriems svarbu, kad Lietuva būtų pažangi, stipri valstybė. Galimybė investuoti į tokius objektus, kaip mūsų neseniai atidaryta Sendvario „Saulės“ mokykla Klaipėdos rajone yra patraukli tiems, kurie supranta, kokį pokytį gali sukurti moderni mokykla. Lygiai taip pat jaučiame daug susidomėjimo investicijomis į gynybos infrastruktūrą.“
Investuojame į šalies ateitį, tikimės dviženklės grąžos
Infrastruktūros fondų grąža dažniausiai siejama ne su rinkos spekuliacijomis, o su fundamentaliais projekto veiksniais – valstybės dalyvavimu, užtikrinančiu projekto tęstinumą, ilgalaikėmis sutartimis ir stabiliais pinigų srautais. Šiuos veiksnius papildo atsakingai suplanuota finansų struktūra, leidžianti efektyviai paskirstyti kapitalą ir valdyti projektų apimtis. Tokia strategija padeda pasiekti tvarų grąžos ir rizikos balansą, išlaikant dėmesį ne finansiniam svertui, o projektų kokybei ir stabilumui.
Fondas veikia kaip projekto vystytojas: ieško PPP (viešo ir privataus sektoriaus partnerystės) konkursų, dalyvauja atrankoje, vysto objektą ir užtikrina, kad jis atitiktų valstybės keliamus reikalavimus. Kai objektas perduodamas naudoti, valstybė už jį moka sutartus periodinius mokėjimus. Būtent šie mokėjimai tampa nuolatinių pinigų srautų šaltiniu, iš kurio formuojama investuotojų grąža.
„Mums labai svarbu, kad kiekvieną etapą valdytų žmonės, turintys daug praktinės patirties. Esame „hands on“ investuotojai ir vietoje to, kad pilnai atiduotume projektą rangovams, viskuo rūpinamės patys. Taip valdome tiek rizikas, tiek turime daugiau kontrolės užtikrindami norimą grąžą investuotojams“, – pažymi Benas Poderis.
Grąžos dydį lemia trys pagrindiniai veiksniai:
- Finansinis svertas. Kadangi tik dalis kapitalo yra nuosava, o likusi –skolinimasis žemomis palūkanomis, grąžos potencialas didėja.
- Efektyvus vystymas. Kuo greičiau projektas pradedamas eksploatuoti, tuo anksčiau fondas pradeda gauti valstybės mokėjimus.
- Pastovūs, indeksuoti srautai. Dalis mokėjimų indeksuojami pagal infliaciją, todėl išlaikomas realus investicijų pelningumas.
Dėl šios struktūros tikslinė grąža gali siekti 12–16 %* per metus (IRR).
Tai dvigubai ar trigubai daugiau nei įprastų fiksuotų pajamų produktų, išlaikant palyginti žemą rizikos profilį.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis investicinį fondą
Infrastruktūros fondai yra vis dar nauja sritis daugeliui privačių investuotojų Lietuvoje. Skirtingai nuo akcijų ar nekilnojamojo turto,
šio tipo investicijos remiasi aiškiais, ilgalaikiais pinigų srautais, o sėkmę lemia ne tiek rinka, kiek projekto kokybė ir valdymo kompetencija.
Trumpesnė trukmė. Skirtingai nuo įprastų dešimtmečio trukmės fondų, Nter Infrastruktūros fondas siūlo trumpesnį investavimo laikotarpį, apie dvejus–trejus metus.
Tai įmanoma dėl spartaus infrastruktūros projektų poreikio: švietimo, medicinos ir gynybos sektoriuose nauji objektai dažnai būna išpirkti vos užbaigus vystymą. Tokia rinka leidžia greičiau realizuoti projektus ir grąžinti kapitalą investuotojams.
Atvirumas privatiems investuotojams. Lietuvoje infrastruktūros fondai tapo prieinami ir privatiems investuotojams. Minimalus įnašas, pavyzdžiui, „Nter Infrastructure Fund II“ atveju, yra 30 tūkst. eurų – tai riba, leidžianti dalyvauti institucinio lygio investicijose, anksčiau prieinamose tik pensijų ar rizikos kapitalo fondams.
Fondas investuoja ne tik į viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) projektus, bet ir į kitus socialinės, ekonominės bei komunalinės infrastruktūros objektus – nuo švietimo, sveikatos ir viešojo saugumo iki transporto ar energetikos sektorių.
Fondo branda. Renkantis fondą, svarbiausia suprasti, kokiame etape jis veikia. Ankstyvos fazės fondai dar tik ieško projektų, todėl rizika didesnė, o grąža labiau priklauso nuo valdytojo gebėjimo juos užtikrinti. Brandesni fondai jau turi portfelį, aiškų įgyvendinimo planą ir konkrečius partnerius – tai leidžia investuotojui realistiškai vertinti laiką ir galimą grąžą.
Komandos patirtis. Infrastruktūros projektai reikalauja techninių, teisinių ir finansinių kompetencijų. Svarbu vertinti, kiek objektų valdytojas jau yra įgyvendinęs, kokio dydžio portfelius valdė ir kokie buvo faktiniai rezultatai.
Sutarčių ir garantijų mechanizmai. PPP modeliu pagrįstuose projektuose pinigų srautai dažniausiai užtikrinami valstybės ar savivaldybės įsipareigojimais. Įsitikinkite, kad sutartys numato aiškią, ilgalaikę mokėjimų tvarką.
Skaidrumas ir komunikacija. Fondas turi reguliariai teikti ataskaitas apie projektų eigą, srautus ir numatomą grąžą. Geras ženklas – kai iš fondo gaunate ne tik skaičius, bet ir informaciją apie kontekstą, rizikos veiksnius bei poveikį visuomenei.
*Tikslinė fondo grąža nėra garantuojama. Šis fondas skirtas informuotiesiems investuotojams. Investavimas susijęs su rizika, įskaitant galimą investuotos sumos praradimą. Prieš priimdami investicinius sprendimus, susipažinkite su fondo dokumentais ir įvertinkite savo rizikos toleranciją.